Jeigu patiekalas gali ilgai stovėti lentynoje, kyla klausimas – ar po terminio apdorojimo jame dar lieka organizmui reikalingų maistinių medžiagų? Gal baltymai, skaidulos ir visa kita, ką laikome maisto verte, aukštoje temperatūroje tiesiog pradingsta? Ekspertė sako, kad ilgas galiojimo laikas savaime apie maisto vertę nieko nepasako. Kur kas svarbiau, iš ko patiekalas pagamintas ir kokia jo sudėtis.
Pasak „Kauno grūdų“ Produktų kūrimo ir vystymo padalinio vadovės Vilijos Janušauskienės, kalbant apie „Activus“ vartojimui paruoštus patiekalus svarbu atskirti ilgą galiojimo laiką nuo maistinės vertės. Terminis apdorojimas nereiškia, kad iš maisto dingsta pagrindinės maistinės medžiagos.
„Jeigu į patiekalą įdėjome baltymų ar skaidulų turinčių produktų, šios maistinės medžiagos po terminio apdorojimo niekur nedingsta. Išlieka ir mineralinės medžiagos. Kai kurie vitaminai yra jautresni karščiui ir ilgesniam laikymui, todėl jų kiekis gali šiek tiek keistis, tačiau tai nereiškia, kad pats patiekalas praranda savo maistinę vertę“, – paaiškina V. Janušauskienė.
Maistinę vertę lemia ne vien terminis apdorojimas
Terminis apdorojimas nėra tik pramoninei maisto gamybai būdingas procesas. Maistą verdame, kepame ar troškiname ir namuose, o kai kuriems patiekalams sąmoningai skiriame daugiau laiko. Vienas paprasčiausių pavyzdžių – sultinys, kuris nuo seno verdamas ilgiau, siekiant išgauti sodresnį skonį.
V. Janušauskienė atkreipia dėmesį, kad vertinant galutinio patiekalo maistinę vertę svarbus ne tik jo gamybos būdas, bet ir naudojamų ingredientų kokybė bei šviežumas. Namuose gamindami neretai sunaudojame daržoves, kurios šaldytuve pragulėjo kelias dienas ar net savaitę, o laikui bėgant jų maistinė vertė gali mažėti. Gamyboje siekiama ingredientus panaudoti kuo šviežesnius.
„Ir mūsų mamos ar močiutės sultinius virdavo ilgai, nes greitai pavirus tokio skonio neišgausi. Lygiai taip pat svarbu, ką dedame į puodą – gamyboje naudojame šviežius ingredientus, kurie nelaukia savaitę šaldytuve. Todėl vien ilgesnis terminis apdorojimas savaime nereiškia, kad patiekalas tampa menkavertis. Pagrindinės maistinės medžiagos išlieka“, – sako ji.
Vartojimui paruoštų patiekalų gamyboje maistas pereina ne vieną etapą. Paruošiamos ir susmulkinamos daržovės, sudedami kiti ingredientai, patiekalas verdamas, pakuojamas, o galiausiai termiškai apdorojamas jau uždarytoje pakuotėje.
Nors didžioji dalis „Activus“ vartojimui paruoštų patiekalų – sriubos ir kiti patiekalai – parduotuvėse randami konservuotų produktų lentynose, jokių pridėtinių konservantų juose nėra. Ilgesnį galiojimo laiką padeda užtikrinti terminis apdorojimas.
„Apdorotas“ dar nereiškia menkavertis
Pasak V. Janušauskienės, apie patiekalo vertę pirmiausia reikėtų spręsti ne pagal tai, ar jis buvo termiškai apdorotas. Daug daugiau pasako jo sudėtis – kokie ingredientai panaudoti ir kokių maistinių medžiagų iš jų gauname.
„Esmė yra tai, ką sudedame į produktą. Jeigu jame bus daug vandens ir mažai vertingų ingredientų, jo maistinė vertė bus viena. Jeigu naudojame baltymų ir skaidulų turinčius ingredientus, ji bus visai kita. Todėl renkantis siūlyčiau žiūrėti ne vien į tai, ar produktas termiškai apdorotas, bet ir į jo sudėtį bei etiketėje nurodytą maistinę vertę“, – aiškina ekspertė.
Taigi du panašiai pagaminti patiekalai savo sudėtimi gali būti visiškai skirtingi. Vien tai, kad produktas jau paruoštas vartoti ar gali ilgiau stovėti lentynoje, neatsako į klausimą, ką iš tiesų gauname jį suvalgę.
Ko ieškoti etiketėje?
V. Janušauskienė siūlo pažvelgti į ant pakuotės pateikiamą maistingumo informaciją. Tarp rodiklių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, ji pirmiausia išskiria baltymus ir skaidulas, taip pat pataria įvertinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį bei kilmę.
„Baltymai ir skaidulos yra tai, į ką verta atkreipti dėmesį. Tai nereiškia, kad riebalų, cukraus ar druskos apskritai negalima vartoti – svarbus jų kiekis ir bendras balansas. Todėl verta pasižiūrėti ne į vieną skaičių, o į bendrą produkto maistinę vertę“, – teigia pašnekovė.
Svarbu įvertinti ir tai, kad vienas patiekalas tėra dalis visos dienos mitybos. Tam gali padėti etiketėje pateikiama informacija, kokią rekomenduojamos paros normos dalį gauname su konkrečia porcija.
„Jeigu su vienu patiekalu gauname didelę rekomenduojamos druskos, cukraus ar riebalų paros normos dalį, verta į tai atsižvelgti renkantis, ką valgysime likusią dienos dalį. Reikėtų žiūrėti ne tik į vieną patiekalą, bet į tai, ką suvalgome per visą dieną“, – pastebi „Kauno grūdų“ atstovė.
Baltymų ir skaidulų galima gauti ir iš ankštinių
Kaip vieną ingredientų, galinčių papildyti mitybą baltymais ir skaidulomis, ekspertė išskiria ankštines daržoves. Jos naudojamos ir vartojimui paruoštuose patiekaluose – pavyzdžiui, „Activus“ trijų lęšių sriuboje.
„Lęšiai yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis. Mūsų gaminamoje trijų lęšių sriuboje jų yra nemažai, kartu naudojame ir kitų daržovių, todėl tai yra vienas maistingesnių mūsų sriubų pasirinkimų. Asortimentą papildę patiekalais su mėsa, taip pat pasiūlėme daugiau baltymų turinčių pasirinkimų – pavyzdžiui, jautienos troškinį su daržovėmis ar makaronus su Bolonijos padažu“, – pasakoja V. Janušauskienė.
Kitas būdas ankštines daržoves greitai įtraukti į kasdienį maistą – rinktis jau garuose paruoštus lęšius, avinžirnius ar pupeles. Juos galima naudoti kaip garnyrą arba dėti į salotas, sriubas ir kitus patiekalus.
„Garuose paruoštose ankštinėse daržovėse nėra skysčio, kurį prieš valgant reikėtų nupilti. Baltymai, skaidulos ir mineralinės medžiagos lieka pačiame produkte. Todėl tai paprastas būdas greitai papildyti kasdienius patiekalus ankštinėmis daržovėmis“, – sako V. Janušauskienė.